Kaip saugiai apsipirkti internetu – konkretūs profesionalų patarimai

Internetu pirkti paprasta ir patogu. Tereikia tik interneto banko, ir galėsite pamiršti stumdymąsi parduotuvių eilėse, ypač pailgėjančiose prieš šventes. Deja, iki šiol daug ką stabdo nerimas dėl saugumo. Ar tikrai viskas saugu, ar nebus nuskaičiuota pinigų tiesiog už orą, ar tikrai prekė, už kurią sumokėta, bus pristatyta? Tokios dvejonės graužia ne vieną. Iš pranešimų žiniasklaidoje galima susidaryti gana niūrų vaizdą, neviliojantį pirkti internetu.

Kaip internetu apsipirkti saugiai? To pasiteiravome dviejų šios srities profesionalų – Deivydo Jurčiukonio, el. parduotuvių kūrėjo, eShoprent.com vadovo, ir Mildos Pilionytės, „Conto Quick Pay“ mokėjimų sprendimo projektų vadovės. „Eshoprent“ ir „Conto Quick Pay“ yra ilgamečiai partneriai, dirbantys su el. parduotuvėmis ir užtikrinantys saugius bei patikimus mokėjimus. Deivydas ir Milda plačiau papasakojo, kaip saugiai pirkti ir kaip pastebėti galimus sukčius internetinėje erdvėje bei nuo jų apsisaugoti. 

Svarbiausia – el. parduotuvių saugumas

Ką blogo gali padaryti kibernetiniai sukčiai el. parduotuvėje?

Deivydas: Kibernetiniai sukčiai el. parduotuvėje ne tik gali pasisavinti jūsų pinigus „parduodami“ prekę, kurios taip ir nesulauksite, tačiau pirkimo metu pavogti ir jūsų prisijungimo duomenis, o vėliau nugvelbtus duomenis panaudoti apsipirkimams savo naudai.

Ką galite papasakoti apie dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus ir pinigų išviliojimą?

Deivydas: Sukčiai veikia pagal tam tikras gerai mums žinomas schemas. Gaila, kad apie jas sužinome iš nukentėjusių pirkėjų. Dažniausiai pasitaiko tokios schemos: 

• Gaunate el. laišką ar SMS žinutę su netikra nuoroda, kur prašoma prisijungti prie interneto banko, atskleisti mokėjimo kortelės duomenis. 

• Asmuo prisistato banko, policijos, valstybės institucijos atstovu. 

• El. laiške, žinutėje ar pokalbio metu sulaukiate pasiūlymo praturtėti investuojant. 

• Sukčius siekia su Jumis greitai užmegzti romantinius santykius, norėdamas gauti Jūsų pinigus.

• Elektroninėje parduotuvėje nurodytais kontaktiniais duomenimis neina susisiekti

• Elektroninėje parduotuvėje nėra nurodyta pardavėjo rekvizitai, kuriais būtų galima nesunkiai susisiekti

Atpažinti finansinį sukčiavimą gali padėti: 

• rašybos klaidos. Jei laiško kalba yra nenatūrali, kyla įspūdis tarsi versta su „Google Translate“ programa, greičiausiai tokį tekstą rašė užsienyje gyvenantys piktavaliai;

• laiškai, žinutės, skambučiai nevalstybine (ne lietuvių) kalba. Lietuvoje verslininkai ir valstybinių institucijų darbuotojai privalo kalbėti lietuviškai. Jei į jus iš karto kreipiasi rusiškai ar angliškai, tikėtina, kad tai sukčiai;

• žinutės, siunčiamos programėlėmis „WhatsApp“, „Viber“ ir kt. Bankai ir valstybinės institucijos tokiomis priemonėmis nesinaudoja dėl saugumo;

• SMS žinutės ir laiškai su nuorodomis;

• prašymai atskleisti asmeninę informaciją;

• prašymai skubiai pervesti pinigus;

• prašymai pervesti mokestį į fizinio asmens sąskaitą; 

• sąskaitos faktūros už paslaugas ar prekes, kurių neužsisakėte ar nepirkote. 

Kaip sužinoti, ar elektroninė parduotuvė yra tikra?

Milda: Norint atskirti, ar internetinė parduotuvė yra patikima ir saugi apsipirkti, reikia atsižvelgti į keletą aspektų.

Pirmiausia, kritiškai pažvelgti į parduotuvės siūlomas kainas ar nuolaidas. Apgavikiškos elektroninės parduotuvės siūlo kainas, kurios yra daug mažesnės nei tokių pat ar panašių prekių kainos kitur. Dažnai tokiose parduotuvėse taikomos ir itin didelės nuolaidos. Taip pat bandoma kelti įtampą, nurodant, kad išskirtiniai pasiūlymai galioja tik trumpą laiką – informuojama, kad tik dabar galite gauti tokią mažą kainą, vėliau tokios galimybės nebeturėsite. Norint išvengti nuostolių, reikėtų palyginti prekybininkų siūlomas kainas – jei panašiai žemų kainų kitur nėra, jau vien šis faktas turėtų kelti įtarimų.

Antra, svarbus ir elektroninės parduotuvės gyvavimo laikas. Ji turi būti ne tik gerai žinoma, bet ir veikianti ilgesnį laiką. Pirkdami atkreipkite dėmesį į elektroninės parduotuvės svetainę: norėdami pasinaudoti žinomais gerą reputaciją turinčiais vardais, sukčiai kartais bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų svetaines, tik šiek tiek pakeisdami pavadinimą. Atkreipkite dėmesį į elektroninės parduotuvės adresą (naršyklės sugeneruotą nuorodą) – jame neturi būti klaidų ar įtartinų simbolių. Įsitikinkite, kad nuoroda prasideda raidėmis https:// – tai rodo, kad prekybininkui rūpi užtikrinti kliento duomenų saugumą.

Klientų atsiliepimai yra dar vienas būdas, padedantis įsitikinti internetinės parduotuvės patikimumu. Internete paieškokite klientų atsiliepimų apie jų apsipirkimo patirtį toje parduotuvėje. Patikrinkite bent keletą šaltinių, kad susidarytumėte objektyvesnį įspūdį. Galiausiai patikrinkite, ar prekiautojo elektroninėje parduotuvėje nurodyti kontaktiniai duomenys ir ar jie yra tikri, kad prireikus galėtumėte susisiekti, patikrinkite prekių grąžinimo politiką.

Kur kreiptis, jei už prekes sumokėta, bet pirkėjas jų negauna?

Milda: Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, tokiu atveju pirkėjas turi kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą ir pateikti visus su pirkiniu susijusius dokumentus. Dažnai pirkėjas nebus vienas, nes apgautų žmonių paprastai būna dešimtys ar net šimtai, todėl padedant Valstybinei vartotojų teisių tarnybai tokie pirkėjai suburiami į vieną grupę ir keliamas grupinis ieškinys.

Praktika rodo, kad apgauti pirkėjai dažnai tiesiog nuleidžia rankas dėl prarastų pinigų ir nieko nedaro, o tai dar labiau paskatina sukčius ir toliau tęsti savo veiklą.

Kaip užtikrinamas saugus apmokėjimas

Jei pinigai netyčia pervedami neaiškiai parduotuvei, kokios galimybės juos atgauti?

Milda: Jei vis dėlto nutiko taip, kad norite atšaukti jau įvykusią operaciją, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo banką, iš kurio buvo atliktas mokėjimas. Tokiu atveju bankas kartais dar gali sustabdyti operaciją.

Kurie mokėjimo būdai patys saugiausi?

Milda: Saugiausias mokėjimo už pirkinių krepšelį būdas – mokėjimo inicijavimo paslauga, arba, paprastai tariant, mokėjimas pasirinkus savo banką ir prisijungus prie savo internetinės bankininkystės paskyros. 

Tam, kad šis atsiskaitymo būdas taptų dar saugesnis, 2021 m. sausio 1 d. buvo išleista PSD2 Europos Sąjungos mokėjimo paslaugų direktyva. Ja siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui mokant už pirkinių krepšelį. Pagal šią direktyvą privalomas patikimas klientų tapatybės patvirtinimas nustatyta tvarka atliekant mokėjimus internetu.

Kol kas tai pats saugiausias atsiskaitymų būdas.

Manoma, kad saugus apmokėjimas – tai ilgas procesas, kurio metu reikia spausti daugybę mygtukų ir įvesti aibę duomenų. Ar tai tiesa?

Deivydas: Saugus mokėjimas už prekes ar paslaugas nėra ilgas procesas – paprastai reikia spustelėti vos keletą mygtukų.

Atsiskaitant už pirkinių krepšelį, mokėjimas sugeneruojamas automatiškai. Personalizuoto prisijungimo duomenys naudojami tik vienkartinės sesijos metu, todėl pirkėjas, kaskart teikdamas prašymą inicijuoti mokėjimo nurodymą, privalo iš naujo patvirtinti savo tapatybę. Net jei piktavaliai ir įsilaužtų į el. parduotuvę, jie negalėtų gauti mokėjimo duomenų ir jais pasinaudoti.

Ką daryti, jei mokėjimas kelia įtarimų? Tarkime, pardavėjo kontaktai yra UAB „Jonas ir Ko“, o pervedimas vykdomas į Justas M. banko sąskaitą? Kaip žinoti, kad apmokėjimas vyksta per patikimą partnerį?

Deivydas: Jei mokėjimas pirkėjui kelia įtarimų, jis gali patikrinti, ar įmokų surinkimo partneris yra reglamentuotas Lietuvos banko. Tai galima padaryti oficialiame Lietuvos banko puslapyje į paieškos lauką įvedus įmonės pavadinimą. 

Taip pat verta atkreipti dėmesį į el. parduotuvės domeno pavadinimą. Jis turėtų būti .lt arba .com. Jei lietuviškos parduotuvės domeno pavadinimas baigiasi kitaip, pvz., parduotuvė.net, parduotuvė.xyz ar parduotuvė.biz, parduotuve.su, ji gali būti nesaugi.

Jei nurodomi įmonės rekvizitai, galima patikrinti, kiek laiko įmonė gyvuoja – tai taip pat gali padėti atskirti sukčiavimą. Kontaktų skyrelyje visada pasižiūrėkite, ar skelbiami įmonės rekvizitai ar pateikiama tik anoniminė kontaktų forma. Jei įmonė yra užsienyje, ji taip pat gali būti nesaugi.

Sukčiai kartais apgaudinėja per „Western Union“, „Moneygram“, „Skrill“ ir „Bitcoin“ atsiskaitymų platformas, nes jose praktiškai neįmanoma atsekti pinigų srautų. Tokiu atveju patartina mokėjimams internetu turėti atskirą sąskaitą arba virtualią kortelę su labai ribotu pinigų kiekiu ir rinktis žinomus ir Lietuvoje licencijuotus partnerius ar mokėjimus „Visa“ arba „Mastercard“ kortele.

Kuo skiriasi mokėjimas pavedimu ir per mokėjimų surinkimo platformą?

Deivydas: Mokėjimas per mokėjimų surinkimo platformą, pavyzdžiui, Conto Quick Pay, yra kur kas paprastesnis ir greitesnis būdas. Klientui yra automatiškai sugeneruojama mokama suma, tereikia pasirinkti savo banką, prisijungti ir patvirtinti mokėjimą. 

Apmokant už prekes ar paslaugas pavedimu, turi būti žinomi pardavėjo rekvizitai, įmokos kodas, o duomenis teks nurodyti rankiniu būdu, taip pat kartais reikia susisiekti ir paklausti, ar mokėjimas iš tikrųjų gautas ar net atsiųsti apmokėjimo kopiją. Toks būdas ne visada patogus, nes galima suklysti. Be to, tai trunka ilgiau.

Kaip apsaugoti atsiskaitymus banko kortele?

Milda: Internetinė bankininkystė yra vienas saugiausių atsiskaitymo būdų, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai atsiskaitoma vogtais kortelės duomenimis kortelės savininkui apie tai net nežinant. Kad to išvengtumėte, siūlome savo internetinės bankininkystės paskyroje atjungti savo mokėjimo kortelės funkciją „atsiskaityti internetu“, o esant poreikiui, t. y. panorus apsipirkti internetu, šią funkciją įjungti. Šiuo metu parduotuvės vis dažniau reikalauja papildomo patvirtinimo (vadinamojo „3D secure“), kai jūsų bankas prašo papildomai autorizuoti mokėjimą kortele, tačiau tai taikoma vis dar ne visose parduotuvėse. Taip pat patariame nepasinaudoti parduotuvės siūlymu išsaugoti Jūsų kortelės duomenis kitam apsipirkimui. 

Atsiskaitant el. parduotuvėje, pasirinkus savo banką yra inicijuojamas vienkartinis mokėjimas, kuriam nereikia įvesti ir išsaugoti kortelės duomenų. Galite būti saugūs prie savo banko jungdamiesi sau įprastu būdu (mobiliuoju parašu, „SmartID“, PIN generatoriumi) ir atlikdami mokėjimą.

Profesionalai sutinka, kad saugumas – vienas iš svarbesnių el. prekybos aspektų, kuriuo reikia domėtis nuolatos. Tiesa, šioje srityje gana daug klaidinančios informacijos, todėl į internete perskaitytas istorijas apie sukčius ir galimybes reikėtų reaguoti santūriai, pasitikrinti faktus, paklausti žmonių nuomonės. Jei kas nors pasirodo įtartina ar keista, pravers socialiniai tinklai – juose dar prieš perkant galima rasti tiesioginių atsiliepimų apie konkrečias parduotuves.

Saugių Kalėdų elektroninėje erdvėje!